Nerūdijančiojo plieno vamzdžių korozijos prevencija ir pasyvinimas: pagrindinės technologijos ilgesniam tarnavimo laikui

Įvadas: Nerūdijantis plienas taip pat gali „rinkti rūdą“
Daugelis mano, kad nerūdijantis plienas „niekada nerūdija“ – tai paplitęs netikslus įsitikinimas. Nerūdijantis plienas atsparus korozijai dėl jo paviršiuje esančios itin plonos chromo oksido pasyvinimo sluoksnio (apie 1–3 nm). Kai šis sluoksnis pažeidžiamas arba negali savireguliuotis, nerūdijantis plienas tampa pažeidžiamas korozijai. Korozijos mechanizmų ir apsaugos metodų supratimas yra būtinas, norint maksimaliai padidinti vamzdynų tarnavimo laiką.

Šešios nerūdijančiojo plieno vamzdžių korozijos rūšys
1. Duobutinė korozija: chloridų jonai prasiskverbia per pasyvinimo sluoksnį, sukeliantys mažas, bet gilias duobutes. Dažniausiai pasitaiko Cl⁻ turinčiuose vandenyse ir cheminiuose terpėse.
2. Įtrūkinė korozija: atsiranda apribojuose erdviuose (po sandarinimais, sriegiuose), kur susidaro deguonies koncentracijos skirtumai.
3. Tarpgrūdelinė korozija: Chromo karbido nuosėdos suvirinimo šilumos poveikio zonoje sukuria chromo neturtingas zonas. Dažnai pasitaiko ne mažo anglies kiekio plienųse.
4. Įtempimo korozinė skilimo (SCC): Tempiamasis įtempimas + chloridai + padidėjusi temperatūra sukelia spragų susidarymą.
5. Galvaninė korozija: Elektrocheminė korozija, kurią sukelia sąlyčius su kitokiomis metalinėmis medžiagomis (pvz., anglies plienas).
6. Mikrobiologiškai sąlygota korozija (MIC): Sulfatų redukuojančios bakterijos ir kitų mikroorganizmų metaboliniai produktai sukelia vietinę koroziją.

Pasyvinimo apdorojimas – korozijos atsparumo atkūrimas ir stiprinimas
Pasyvinimas naudoja chemines medžiagas (azoto rūgštį arba citrinų rūgšties tirpalą), kad atkurtų vienodą, tankią chromo oksido pasyviąją sluoksnį ant nerūdijančiojo plieno paviršiaus. Wenqiang pasyvinimo procesas: šarminis dezaplikavimas → rūgštinis šalinimas (HF/HNO₃, kad būtų pašalinta skalė ir suvirinimo vietų pabrunimas) → pasyvinimas (20–50 % azoto rūgšties arba 4–10 % citrinų rūgšties tirpale 30–60 minučių) → dejonizuoto vandens praplauti iki neutralaus pH → džiovinimas karštu oru arba aplinkos temperatūroje.
Po pasyvinimo paviršiai parodo 2–3 kartus padidėjusį Cr/Fe santykį ir 5 kartus ilgesnį druskos purškimo bandymo atsparumą.

Dažniausiai užduodami klausimai
K1: Kaip dažnai reikėtų pakartotinai pasyvinti nerūdijančiojo plieno vamzdžius?
A: Pradinis pasyvinimas rekomenduojamas po naujų vamzdžių įrengimo. Vėliau kas 2–3 metus reikėtų tikrinti pasyvinimo kokybę naudojant feroksilo testą (mėlynosios dėmelės testą). Maisto/farmacinės pramonės vamzdžiai turi būti pakartotinai pasyvinti po kiekvienos didesnės sustabdymo pertraukos.
K2: Kaip patikrinti, ar pasyvinimo sluoksnis nepažeistas?
A: Paprasčiausias metodas yra ferroksilo (mėlynųjų dėmių) bandymas: taikykite bandymo tirpalą ant paviršiaus – jei per 30 sekundžių neatsiranda mėlynų dėmių, tai reiškia, kad pasyvinimas nepažeistas. Mėlynos dėmės rodo laisvąjį geležį ir pažeistą pasyvinimą.
K3: Ar „Wenqiang“ teikia vamzdžių pasyvinimo paslaugas?
A: „Wenqiang“ siūlo tiek gamykloje atliekamą pradinį pasyvinimą (atliekamą prieš išsiuntimą), tiek vietos pasyvinimo paslaugas (montuotoms vamzdynų sistemoms).

Susisiekite su mumis
„Wenqiang“ nerūdijančiojo plieno korozijos prevencijos ir pasyvinimo paslaugos – apsaugome jūsų vamzdynų investicijas. Techninė konsultacija: +86 577 8922 2595.